Iškalti metalą kaip kužda siela

Iškalti metalą kaip kužda siela

Nuo seniausių laikų, tik apie metalą, apie juos ir kalvus. Šio amato meistrai buvo progreso nešėjai. Nuo jų
meistriškumo, sumanumo priklausomybės kariūnų, kitų amatų, meno pasiekimų. Lietuviškai mitologijoje Kalvis buvo
Perkūno dešinioji ranka, pagalbininkas, stebuklingų ginklų kalėjas, kuriame sudegė ir vanduo. Manyta, kad
tasai mitologinis Kalvis nukalė ir pakabino danguje saulę, mėnulį ir žvaigždes.

Audrius Kasparas yra kilęs iš Lietuvos, Skuodo miesto, gyvena ir dirba Mosėdžio miestelyje. Po ilgų ieškojimų
kalviauti jis pradėjo 2004 metais, tais pačiais metais jis tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. Kasmet
surengia keletą asmeninių parodų, dalyvaujančių mugėse: Suomijoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje,
Švedijoje ir kitose šalyse, taip pat ir iš daugelio nuolatinių užsakovų. Dalyvavo parodose Lietuvos Respublikos
seime. Anksčiau mugėse dalyvaudavo, o dabar išsilaisvink kokias paskutines. Jo kūryba nuolat nušviečiama
spaudoje, buvo paminėta išleistoje knygoje ,, Tūkstantmečio Lietuva ”.
„Dirbi, surandi savo stilių, stengiesi nekopijuoti ir savip gausi“ – lakoniškai dėsto savo kūrybos turinį kalvą.
Augina du sūnus kurie, tikisi, taip pat kalviaus.

Mosėdžio kalvio nukaltoji skulptūra – suolelis su gitara, kaip Plungės miesto meninis simbolis, jo kalvystės
darbai padaryti pagal europrojektus puošia Mosėdžio miestelio parką, Salantų miestelio
parką, Vaclovą į muziejų-sodybą. Jo kalti darbai sutinkami ne vienos kavinės interjere.
Keli darbai padaryti panaudojantį etnografinį daiktą, lygiai taip pat, kaip lyginti, surašyti, mėsmalę, kaip
muziejaus eksponatą.

Šio kalvio rankose ypatinga medžiaga – metalai – tirpsta, paklūsta kaip meistrai nori, išpildo vizas į
fantazijas ir svajones. Audrius Kasparas bodisi tradicinį kelią – jis lengvai supina senąsias tradicijas į naujas
formas, todėl jo kūrimas žavi avangardo vėju.